Dictionary of the Lithuanian Language.
užkėtoti — užkėtóti vksm. Vienas užkėtójo vi̇̀są ùžstalę … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
iškėtoti — tr. 1. išskėsti: Ligonė guli, rankas iškėtojusi rš. | prk.: Iškėtojo savo šakas plati obelis rš. | refl.: Su rankom ir kojom išsikėtojo Tj. 2. išskleisti, išvynioti: Iškėtojau skėtį ir nebegaliu sutraukt Ds. Kam čia dabar iškėtojai skarą?… … Dictionary of the Lithuanian Language
kėtoti — kėtoti, oja, ojo; Kos46 1. tr., intr. skėsčioti, skeryčioti, mosikuoti: Jis kalbėjo, o aš tik rankas kėtojau rš. Taip įsitvėrė į kuodą, jog šis tik inkščia ir sukinėjasi į visas puses, rankas kėtodamas J.Balt. Austras parkrito, kėtodamas rankas… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakėtoti — 1. refl. truputį rankomis paskeryčioti: Atėjo, pakalbėjo, pasikėtojo ir vėl išėjo Lnkv. 2. tr. kiek pasklaidyti, ištiesti: Pakėtojo iš tolo savo tinklą Vaižg. kėtoti; iškėtoti; pakėtoti; prakėtoti; užkėtoti … Dictionary of the Lithuanian Language
prakėtoti — tr. prk. daugiau išplėsti, išplėtoti: Tamsta mano mislį plačiaus prakėtosi, kad ją ir kiti galėtų suprasti A.Baran. kėtoti; iškėtoti; pakėtoti; prakėtoti; užkėtoti … Dictionary of the Lithuanian Language
užkėmoti — tr. užgriozdoti, užkėtoti: Visą stalą užkėmojai – nė kur lėkštės bepadėti Ppl. kėmoti; apsikėmoti; užkėmoti … Dictionary of the Lithuanian Language
